Autorius: admin

Vizija
Ateities Kaunas – tai miestas, kuriame malonu ir gera gyventi bei dirbti, į kurį malonu atvykti. Norime, kad Kaune būtų malonu gyventi visiems – vaikams, jaunimui, darbininkams ir nedarbingiems, menininkams, inteligentams, akademinei visuomenei, pensininkams. Norime, kad Kaune gyventų kūrybinga ir sėkminga visuomenė.

Gerovės siekimas
Pasaulio ekonomiką ištikusi krizė paskatino persvarstyti pastaruoju metu galiojusius plėtros modelius. Popiežius Benediktas XVI enciklikoje „Caritas in vertite“ („Meilė tiesoje“) primena, kad pilietinių institucijų vadovams svarbiausias veiklos tikslas turėtų būti visuotinės gerovės siekimas. „Tokios gerovės turi būti trokštama ne sau pačiam, bet žmonėms, priklausantiems socialinei bendruomenei ir tik joje galintiems veiksmingiau pasiekti savo tikrąją gerovę“ (Caritas in veritate, 7). Svarbu sudaryti sąlygas žmonėms turėti būstą, tenkinti pagrindinius socialinius ir kultūrinius poreikius. Ypač svarbu rūpinimąsis šeimos gerove, švietimu, sveikatos apsauga ir socialine pagalba.

Kūrybingas miesto augimas
Šiandien visuotinai pripažįstama, kad žinios ir kūrybiškumas yra vienas iš pagrindinių tvaraus augimo veiksnių. Miesto ilgalaikės raidos strategija, orientuota į socialinės gerovės miesto viziją, numato kūrybingo miesto raidos prioritetus: žinių visuomenę, visuomenės saugumą ir konkurencingą ekonomiką bei jos įgyvendinimo sektorines kryptis. Kūrybiškumą užtikrina žinių ekonomika, intelektinė kooperacija, aukštosios technologijos ir kita.

Kaunas, turėdamas didžiausią regione techninių mokslų potencialą, turi galimybę būti visos Lietuvos inovacijų varikliu. Inovacijoms tinkama kūrybinga aplinka – tai ne tik šiuolaikinės laboratorijos, bet ir geras susisiekimas, saugi gyvenimo aplinka. Miestas parems įmones, kurios diegia naujas technologijas, mažindamas žemės mokesčius ir sudarydamas sąlygas naujiems projektams įgyvendinti. Inovacijos leidžia tiek modernizuoti esamus įmonių procesus, tiek sukurti naujus produktus.

Darnios Kauno raidos gairės
Nūdienos iššūkiai reikalauja vykdyti sėkmingą darnios miesto plėtros politiką, priimti tinkamus sprendimus ir įgyvendinti reikalingas programas. Darni miesto plėtra turi patenkinti šiandienos poreikius, užtikrinti miestiečiams ekonominę ir socialinę gerovę nepažeisdama ateities kartų gebėjimo patenkinti savo poreikius. Idealiu atveju darni miesto plėtra turėtų užtikrinti sveiką aplinką ir pagrįstą gamtinių išteklių naudojimą, gyvybingą ekonomiką, prisitaikančią prie kintančių sąlygų ir garantuojančią kauniečių užimtumą, socialinį saugumą ir kokybišką kultūrinių bei dvasinių poreikių tenkinimą, miesto bendruomenių aktyvų dalyvavimą plėtroje.

Darni Kauno plėtra turi vesti į miesto ekonominių, socialinių – kultūrinių ir aplinkosaugos sąlygų pagerinimą ir harmonizavimą. Darni miesto raida galima tik neatsiejamai plėtojant trilypį turtą – materialųjį (miesto ūkis, ekonomika, infrastruktūra), socialinį (žinios, demokratija, socialinė sanglauda ir t. t.) ir dvasinį (etinės, tautinės, dorovinės vertybės). Pagrindiniais plėtros kriterijais pirmiausia turėtų būti balanso tarp ekonominės gerovės siekių ir visuomenės dvasinių – kultūrinių poreikių tenkinimo išlaikymas, teisingumo atskirų socialinių grupių atžvilgiu užtikrinimas, kartų santykių paisymas. Ekonominiai, kultūriniai, socialiniai, politiniai ir ekologiniai veiksniai yra lemiantys nustatant įgyvendinamų miesto plėtros projektų tinkamumo visuomenei reikalavimus.

Kauno gyvybingumo užtikrinimas
Kad būtų užtikrintas tvarus Kauno augimas, būtina turėti aiškius interesus, veiksmingą ilgalaikę miesto raidos strategiją ir jos įgyvendinimo planą, pagrįstą realiais ištekliais. Svarbu numatyti ilgalaikių, paremtų pasaulio tendencijų suvokimu ir žiniomis, strateginių sprendinių viršenybę trumpalaikio politikavimo atžvilgiu. Miestas išlieka gyvybingas tol, kol nepriklausomai nuo aplinkos poveikių sugeba sėkmingai vystytis ir išlaikyti savo tapatumą.

Miesto plėtra negali būti tvari, darni ir gyvybinga be sėkmingo valdymo. Europos Sąjungos baltojoje knygoje sėkmingas valdymas apibrėžiamas kaip skaidri ir atsakinga žmogiškų, natūralių, ekonominių ir finansinių išteklių vadyba teisingos tvarios plėtros tikslais. Šioje knygoje yra numatyti penki principai, paremiantys sėkmingą valdymą: atvirumas, dalyvavimas, atsakingumas, efektyvumas ir darnumas. Šiuo metu taip pat pabrėžiama subsidiarumo reikšmė: svarbu mažinti centralizmą, suteikti daugiau savarankiškumo padaliniams. Informacija ir žinios yra inovacijų, augimo ir tvarios plėtros centriniai komponentai. Geri santykiai tarp Savivaldybės, privataus sektoriaus ir pilietinės visuomenės gali labai sustiprinti darnios plėtros iniciatyvas. Valdymo meistriškumas vertinamas ekonomine, socialine ir ekologine nauda.

Socialinė politika dažnai suprantama siaurai ir apima ne visą socialinę aplinką (švietimą, sveikatos apsaugą, būsto statybą ir išlaikymą ir kt.), bet iš esmės tik skurdžią socialinio draudimo sistemą. Tinkama socialinė politika turėtų užtikrinti, kad mieste būtų gera gyventi ir dirbti.

Nuo senų laikų bendruomenės ieškodavo ir rasdavo būdų, kaip pasirūpinti tais nariais, kurie pasirūpinti savimi negali patys. Kauniečių nuomone, sunkmečiu parama reikalingiausia visiems socialiai remtiniems asmenims, vaikams ir seneliams globos namuose, pensininkams.

Popiežius Paulius II sakė, kad katalikų socialinis mokymas įtvirtina teisę į darbą ir kad „darbinė veikla suteikia individui vietą visuomenėje, … leidžia žmonėms atsakingai dalyvauti tautos gyvenime, prisidėti prie jo kūrimo“. Popiežiaus Benedikto XVI enciklika „Caritas in veritate“ („Meilė tiesoje“) skatina solidarumą, ragina išmokti dalytis ir dovanoti. Katalikų socialinis mokymas patvirtina teisę į padorų gyvenimą, teisę dirbti, teisingo atlyginimo principą ir lygų abiejų lyčių traktavimą darbo procese. Taigi visuotinio bazinių pajamų garantavimo koncepcija, pagal kurią šias pajamas vyriausybė turi garantuoti šalies piliečiams nuo gimimo iki mirties, visiškai atitinka minėtus katalikų socialinio mokymo principus. Bazinės pajamos būtų idealus sprendimas, jeigu tik pakaktų išteklių joms finansuoti. Garantuotos bazinės pajamos visiems žmonėms yra siektinas idealas, kurį iš dalies galima pasiekti.

Socialinės saugos sistema neturi apsiriboti vien išmokų mokėjimu. Ji turi daryti tiesioginį poveikį žmonių ekonominiam aktyvumui. Valdžios institucijų pareiga – formuoti ir įgyvendinti valstybinę socialinės saugos ir užimtumo politiką. Reikia skatinti kiekvieną pilietį gyventi savo protu, kad ateityje kuo mažiau būtų vadinamųjų socialiai remtinų žmonių, kuriais dėl vienokių ar kitokių aplinkybių kukliai tegali pasirūpinti valstybė.

Šeimos darnos, dorovinio vaikų ugdymo ir jaunimo problemas, kovą su socialinio blogio apraiškomis laikome socialinės politikos prioritetais. Siekiame tikro socialinio teisingumo Savivaldybės politikoje, realaus socialinės atskirties ir skurdo mažinimo. Remdamiesi visuomenės solidarumo ir bendrosios gerovės principais, drąsiai turime inicijuoti priemones, gerinančias jaunų šeimų ir silpnesniųjų visuomenės sluoksnių būklę bei užtikrinančias visiems visuomenės nariams tinkamas gyvenimo ir veiklos sąlygas.

Kauno plėtros socialinė dimensija nukreipta į teigiamų socialinių pasikeitimų parėmimą, socialinio aprūpinimo užtikrinimą, bendravimo tarp žmonių, valstybinių institucijų ir paslaugų teikėjų sustiprinimą, viešųjų vertybių integravimą į bendrąją miesto socialinę ir kultūrinę erdvę. Ypatingas dėmesys atkreipiamas į specifines neturinčias palankių sąlygų gyventojų grupes ir bendruomenes, į prieigos prie bazinių socialinių ir kultūrinių paslaugų plėtrą, demokratinių teisių stiprinimą. Viešo visuomeninio dalyvavimo pasėkoje suteikiami įgaliojimai žmonėms aiškiai suformuluoti savo poreikius ir interesus, o nuosavybės priemonių ir paslaugų vartotojai įtraukiami į strateginių sprendimų priėmimo procesą. Įvairių miesto gyventojų grupių nuomonė ir dalyvavimas visuomeninėje veikloje ypač svarbūs miesto plėtrai.

Miesto socialinės plėtros sėkmingumą charakterizuoja socialinis ir asmens saugumas, sveikatos apsaugos lygis, edukacija, išsaugotas istorinis paveldas ir kraštovaizdis.

Kauno plėtros ekologinė dimensija susieta su gamtinių išteklių tausojančiu naudojimu, aplinkai draugišku miesto ūkio tvarkymu, žalos gamtai mažinimu. Plėtros ekologiniai komponentai apima gamtinių išteklių naudojimo tinkamų valdymo būdų parinkimą, subsidijų sistemos tausojančiai gamybai taikymą, tausojančios gamybos ir produktų sertifikavimą.

Mūsų daromą žalą gamtai ne tik seniai suvokiame, bet ir patiriame vis sunkesnes jos pasekmes. Popiežius Paulius VI išreiškė mintis, kad žmogus „neišmintingai išnaudodamas gamtą, rizikuoja ją sunaikinti ir pats savo ruožtu tapti to griovimo auka“. Jis pabrėžė, kad taip veikiant „nuolatine grėsme tampa ne tik materialinė aplinka – užterštumas ir atliekos, naujos ligos, ardomoji galia, bet ir tai, kad žmogus nebevaldo žmogiškosios aplinkos; taip kuriamos nepakenčiamos ateities gyvenimo sąlygos: tai didžiulė socialinė problema, apimanti visą žmoniją.“

Gamtinių išteklių valdymui naudojamos priemonės, skirtos sustabdyti išteklių degradacijos procesus ir išspręsti išteklių naudojimo konfliktus atkuriamųjų išteklių srityse. Labai svarbu nešvaistyti natūralių išteklių, neužteršti dirvos, vandens ir oro, išsaugoti landšaftą, augalų ir gyvūnų biologinę įvairovę. Darni miesto plėtra turi užtikrinti tiesioginių pajamų iš ekosistemos paslaugų (gamyba, miesto ūkis, reakreacija ir kt.) gavimą ir netiesioginę naudą iš ekosistemos paslaugų (dirvožemžio derlingumas, vandens kokybė, švarus oras, dvasinė nauda ir t. t.). Biologinė įvairovė yra svarbus darnios plėtros komponentas.

Pagrindinės miesto plėtros ekologinės – biofizinės charakteristikos yra žemės, vandens, oro kokybė, gamtos išteklių tausojimas ir pakartotinis naudojimas, biologinė įvairovė ir kita.

Miesto plėtros ekonominė dimensija strategiškai sutelkiama į ekonominės bazės ir ekonominių gebėjimų stiprinimą, naujų ekonominių galimybių sukūrimą ir ekonominės rizikos sumažinimą, gyvenimo kokybės pagerinimą, kūrybinių industrijų įnašo į ekonomiką didinimą. Vakarų šalių ilgametė patirtis rodo, kad norint efektyviai tvarkyti savivaldybės ūkį, taupiai naudoti ribotus išteklius bei patenkinti gyventojų poreikius paslaugoms ir infrastruktūrai, būtina vykdyti ilgalaikį savivaldybės teritorijų panaudojimo, ūkio ir paslaugų sektorių, pajamų gavimo ir lėšų panaudojimo reguliavimą.

Solidarumo reikšmė. Gamybos ir verslo vertinimas tik pelno bei konkurencijos požiūriu yra rizikingas. Ekonominė pažanga pirmiausia turi tarnauti žmogui. Bažnyčios socialinis mokymas teigia, jog bendrasis gėris kuriamas tada, kai visuomenė vadovaujasi nuostata, vadinama solidarumu. Solidarus žmogus neapsiriboja vien rūpinimusi savimi, jis išmoksta dalytis, dovanoti. Benediktas XVI savo naujojoje enciklikoje „Caritas in veritate“ („Meilė tiesoje“) tvirtina, kad normalų ekonominį gyvenimą ženklina ne tik pelno siekimas, bet ir dovanos logika.

Socialinės rinkos ekonomika reikalauja valdžios, taip pat ir vietinės, socialinio jautrumo ir atsakomybės, daro visuomenę labiau solidarią, bet nesumažina aktyvumo versle ir darbo rinkoje. Socialinės rinkos ekonomiką Vakarų Europos ir Skandinavijos šalys kuria skirtingai derindamos tiek konkurencinės rinkos instrumentus, tiek ir socialines programas.

Verslo aplinkos formavimas. Svarbu tiek skatinti verslą Kaune, tiek vilioti užsienio investuotojus. Tam reikia gerinti miesto infrastruktūrą ir verslo sąlygas. Svarbu sustiprinti kauniečių gebėjimus išradingai naudoti miesto išskirtinumus naujoms verslo galimybėms sukurti. Smulkus ir vidutinis verslas – dinamiškiausia, nuolat besikeičianti verslo subjektų grupė, turinti lemiamą įtaką ekonominiam augimui ir socialinių santykių stabilumui. Greta ekonominių problemų smulkus ir vidutinis verslas sprendžia ir daugybę socialinių klausimų. Visų pirma tai nedarbo problemos, gyventojų pajamų augimas. Kauno smulkaus ir vidutinio verslo vystymo pagrindinės strateginės kryptys yra šios: palankių ekonominių, infrastruktūros ir kt. sąlygų verslo plėtrai sudarymas; moderniomis technologijomis paremtų ir inovatyvius produktus gaminančių įmonių plėtros skatinimas; naujų įmonių kūrimosi ir verslumo augimo skatinimas; viešojo ir privataus sektoriaus partnerystės bei dialogo su verslu stiprinimas, siekiant darnios miesto plėtros.

Savivaldybė remia smulkų ir vidutinį verslą ­-­ renka ir teikia verslui aktualią informaciją, taiko mokesčių lengvatas. Savivaldybė stengiasi mažinti mokesčių našta smulkiam ir vidutiniam verslui, pasinaudodama Lietuvos Respublikos mokesčių įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatyta savivaldybės teise priimti sprendimus dėl šių mokesčių tarifų, deda pastangas palengvinti patalpų, žemės, komunikacijų ir kt. infrastruktūros klausimų sprendimą, supaprastinti leidimų infrastruktūros plėtrai išdavimo tvarką ir sumažinti biurokratines kliūtis.

Didėjant konkurencijai dėl užsienio investicijų pritraukimo, formuojant palankią nuomonę apie Kauną tiek viešajame, tiek verslo sektoriuose užsienyje ir stengiantis pritraukti turistus, labai svarbu, kad Kaunas taptų patrauklus ir kuo plačiau žinomas, o tam padėtų tinkamai suformuotas ir pateiktas Kauno miesto įvaizdis. Kauno miesto pristatymą turėtų kurti šios srities profesionalai.

Miesto ekonominės plėtros sėkmingumą apibūdina miesto gyventojų pajamos, užimtumas, ekonomikos gyvybingumas, naudojamos technologijos bei ekonominės priemonės ir jų teikiama ilgalaikė nauda.