Vizija
Ateities Kaunas – tai miestas, kuriame malonu ir gera gyventi bei dirbti, į kurį malonu atvykti. Norime, kad Kaune būtų malonu gyventi visiems – vaikams, jaunimui, darbininkams ir nedarbingiems, menininkams, inteligentams, akademinei visuomenei, pensininkams. Norime, kad Kaune gyventų kūrybinga ir sėkminga visuomenė.
Gerovės siekimas
Pasaulio ekonomiką ištikusi krizė paskatino persvarstyti pastaruoju metu galiojusius plėtros modelius. Popiežius Benediktas XVI enciklikoje „Caritas in vertite“ („Meilė tiesoje“) primena, kad pilietinių institucijų vadovams svarbiausias veiklos tikslas turėtų būti visuotinės gerovės siekimas. „Tokios gerovės turi būti trokštama ne sau pačiam, bet žmonėms, priklausantiems socialinei bendruomenei ir tik joje galintiems veiksmingiau pasiekti savo tikrąją gerovę“ (Caritas in veritate, 7). Svarbu sudaryti sąlygas žmonėms turėti būstą, tenkinti pagrindinius socialinius ir kultūrinius poreikius. Ypač svarbu rūpinimąsis šeimos gerove, švietimu, sveikatos apsauga ir socialine pagalba.
Kūrybingas miesto augimas
Šiandien visuotinai pripažįstama, kad žinios ir kūrybiškumas yra vienas iš pagrindinių tvaraus augimo veiksnių. Miesto ilgalaikės raidos strategija, orientuota į socialinės gerovės miesto viziją, numato kūrybingo miesto raidos prioritetus: žinių visuomenę, visuomenės saugumą ir konkurencingą ekonomiką bei jos įgyvendinimo sektorines kryptis. Kūrybiškumą užtikrina žinių ekonomika, intelektinė kooperacija, aukštosios technologijos ir kita.
Kaunas, turėdamas didžiausią regione techninių mokslų potencialą, turi galimybę būti visos Lietuvos inovacijų varikliu. Inovacijoms tinkama kūrybinga aplinka – tai ne tik šiuolaikinės laboratorijos, bet ir geras susisiekimas, saugi gyvenimo aplinka. Miestas parems įmones, kurios diegia naujas technologijas, mažindamas žemės mokesčius ir sudarydamas sąlygas naujiems projektams įgyvendinti. Inovacijos leidžia tiek modernizuoti esamus įmonių procesus, tiek sukurti naujus produktus.
Darnios Kauno raidos gairės
Nūdienos iššūkiai reikalauja vykdyti sėkmingą darnios miesto plėtros politiką, priimti tinkamus sprendimus ir įgyvendinti reikalingas programas. Darni miesto plėtra turi patenkinti šiandienos poreikius, užtikrinti miestiečiams ekonominę ir socialinę gerovę nepažeisdama ateities kartų gebėjimo patenkinti savo poreikius. Idealiu atveju darni miesto plėtra turėtų užtikrinti sveiką aplinką ir pagrįstą gamtinių išteklių naudojimą, gyvybingą ekonomiką, prisitaikančią prie kintančių sąlygų ir garantuojančią kauniečių užimtumą, socialinį saugumą ir kokybišką kultūrinių bei dvasinių poreikių tenkinimą, miesto bendruomenių aktyvų dalyvavimą plėtroje.
Darni Kauno plėtra turi vesti į miesto ekonominių, socialinių – kultūrinių ir aplinkosaugos sąlygų pagerinimą ir harmonizavimą. Darni miesto raida galima tik neatsiejamai plėtojant trilypį turtą – materialųjį (miesto ūkis, ekonomika, infrastruktūra), socialinį (žinios, demokratija, socialinė sanglauda ir t. t.) ir dvasinį (etinės, tautinės, dorovinės vertybės). Pagrindiniais plėtros kriterijais pirmiausia turėtų būti balanso tarp ekonominės gerovės siekių ir visuomenės dvasinių – kultūrinių poreikių tenkinimo išlaikymas, teisingumo atskirų socialinių grupių atžvilgiu užtikrinimas, kartų santykių paisymas. Ekonominiai, kultūriniai, socialiniai, politiniai ir ekologiniai veiksniai yra lemiantys nustatant įgyvendinamų miesto plėtros projektų tinkamumo visuomenei reikalavimus.
Kauno gyvybingumo užtikrinimas
Kad būtų užtikrintas tvarus Kauno augimas, būtina turėti aiškius interesus, veiksmingą ilgalaikę miesto raidos strategiją ir jos įgyvendinimo planą, pagrįstą realiais ištekliais. Svarbu numatyti ilgalaikių, paremtų pasaulio tendencijų suvokimu ir žiniomis, strateginių sprendinių viršenybę trumpalaikio politikavimo atžvilgiu. Miestas išlieka gyvybingas tol, kol nepriklausomai nuo aplinkos poveikių sugeba sėkmingai vystytis ir išlaikyti savo tapatumą.
Miesto plėtra negali būti tvari, darni ir gyvybinga be sėkmingo valdymo. Europos Sąjungos baltojoje knygoje sėkmingas valdymas apibrėžiamas kaip skaidri ir atsakinga žmogiškų, natūralių, ekonominių ir finansinių išteklių vadyba teisingos tvarios plėtros tikslais. Šioje knygoje yra numatyti penki principai, paremiantys sėkmingą valdymą: atvirumas, dalyvavimas, atsakingumas, efektyvumas ir darnumas. Šiuo metu taip pat pabrėžiama subsidiarumo reikšmė: svarbu mažinti centralizmą, suteikti daugiau savarankiškumo padaliniams. Informacija ir žinios yra inovacijų, augimo ir tvarios plėtros centriniai komponentai. Geri santykiai tarp Savivaldybės, privataus sektoriaus ir pilietinės visuomenės gali labai sustiprinti darnios plėtros iniciatyvas. Valdymo meistriškumas vertinamas ekonomine, socialine ir ekologine nauda.