Miesto plėtros ekonominė dimensija strategiškai sutelkiama į ekonominės bazės ir ekonominių gebėjimų stiprinimą, naujų ekonominių galimybių sukūrimą ir ekonominės rizikos sumažinimą, gyvenimo kokybės pagerinimą, kūrybinių industrijų įnašo į ekonomiką didinimą. Vakarų šalių ilgametė patirtis rodo, kad norint efektyviai tvarkyti savivaldybės ūkį, taupiai naudoti ribotus išteklius bei patenkinti gyventojų poreikius paslaugoms ir infrastruktūrai, būtina vykdyti ilgalaikį savivaldybės teritorijų panaudojimo, ūkio ir paslaugų sektorių, pajamų gavimo ir lėšų panaudojimo reguliavimą.
Solidarumo reikšmė. Gamybos ir verslo vertinimas tik pelno bei konkurencijos požiūriu yra rizikingas. Ekonominė pažanga pirmiausia turi tarnauti žmogui. Bažnyčios socialinis mokymas teigia, jog bendrasis gėris kuriamas tada, kai visuomenė vadovaujasi nuostata, vadinama solidarumu. Solidarus žmogus neapsiriboja vien rūpinimusi savimi, jis išmoksta dalytis, dovanoti. Benediktas XVI savo naujojoje enciklikoje „Caritas in veritate“ („Meilė tiesoje“) tvirtina, kad normalų ekonominį gyvenimą ženklina ne tik pelno siekimas, bet ir dovanos logika.
Socialinės rinkos ekonomika reikalauja valdžios, taip pat ir vietinės, socialinio jautrumo ir atsakomybės, daro visuomenę labiau solidarią, bet nesumažina aktyvumo versle ir darbo rinkoje. Socialinės rinkos ekonomiką Vakarų Europos ir Skandinavijos šalys kuria skirtingai derindamos tiek konkurencinės rinkos instrumentus, tiek ir socialines programas.
Verslo aplinkos formavimas. Svarbu tiek skatinti verslą Kaune, tiek vilioti užsienio investuotojus. Tam reikia gerinti miesto infrastruktūrą ir verslo sąlygas. Svarbu sustiprinti kauniečių gebėjimus išradingai naudoti miesto išskirtinumus naujoms verslo galimybėms sukurti. Smulkus ir vidutinis verslas – dinamiškiausia, nuolat besikeičianti verslo subjektų grupė, turinti lemiamą įtaką ekonominiam augimui ir socialinių santykių stabilumui. Greta ekonominių problemų smulkus ir vidutinis verslas sprendžia ir daugybę socialinių klausimų. Visų pirma tai nedarbo problemos, gyventojų pajamų augimas. Kauno smulkaus ir vidutinio verslo vystymo pagrindinės strateginės kryptys yra šios: palankių ekonominių, infrastruktūros ir kt. sąlygų verslo plėtrai sudarymas; moderniomis technologijomis paremtų ir inovatyvius produktus gaminančių įmonių plėtros skatinimas; naujų įmonių kūrimosi ir verslumo augimo skatinimas; viešojo ir privataus sektoriaus partnerystės bei dialogo su verslu stiprinimas, siekiant darnios miesto plėtros.
Savivaldybė remia smulkų ir vidutinį verslą - renka ir teikia verslui aktualią informaciją, taiko mokesčių lengvatas. Savivaldybė stengiasi mažinti mokesčių našta smulkiam ir vidutiniam verslui, pasinaudodama Lietuvos Respublikos mokesčių įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatyta savivaldybės teise priimti sprendimus dėl šių mokesčių tarifų, deda pastangas palengvinti patalpų, žemės, komunikacijų ir kt. infrastruktūros klausimų sprendimą, supaprastinti leidimų infrastruktūros plėtrai išdavimo tvarką ir sumažinti biurokratines kliūtis.
Didėjant konkurencijai dėl užsienio investicijų pritraukimo, formuojant palankią nuomonę apie Kauną tiek viešajame, tiek verslo sektoriuose užsienyje ir stengiantis pritraukti turistus, labai svarbu, kad Kaunas taptų patrauklus ir kuo plačiau žinomas, o tam padėtų tinkamai suformuotas ir pateiktas Kauno miesto įvaizdis. Kauno miesto pristatymą turėtų kurti šios srities profesionalai.
Miesto ekonominės plėtros sėkmingumą apibūdina miesto gyventojų pajamos, užimtumas, ekonomikos gyvybingumas, naudojamos technologijos bei ekonominės priemonės ir jų teikiama ilgalaikė nauda.