Socialinė politika dažnai suprantama siaurai ir apima ne visą socialinę aplinką (švietimą, sveikatos apsaugą, būsto statybą ir išlaikymą ir kt.), bet iš esmės tik skurdžią socialinio draudimo sistemą. Tinkama socialinė politika turėtų užtikrinti, kad mieste būtų gera gyventi ir dirbti.
Nuo senų laikų bendruomenės ieškodavo ir rasdavo būdų, kaip pasirūpinti tais nariais, kurie pasirūpinti savimi negali patys. Kauniečių nuomone, sunkmečiu parama reikalingiausia visiems socialiai remtiniems asmenims, vaikams ir seneliams globos namuose, pensininkams.
Popiežius Paulius II sakė, kad katalikų socialinis mokymas įtvirtina teisę į darbą ir kad „darbinė veikla suteikia individui vietą visuomenėje, … leidžia žmonėms atsakingai dalyvauti tautos gyvenime, prisidėti prie jo kūrimo“. Popiežiaus Benedikto XVI enciklika „Caritas in veritate“ („Meilė tiesoje“) skatina solidarumą, ragina išmokti dalytis ir dovanoti. Katalikų socialinis mokymas patvirtina teisę į padorų gyvenimą, teisę dirbti, teisingo atlyginimo principą ir lygų abiejų lyčių traktavimą darbo procese. Taigi visuotinio bazinių pajamų garantavimo koncepcija, pagal kurią šias pajamas vyriausybė turi garantuoti šalies piliečiams nuo gimimo iki mirties, visiškai atitinka minėtus katalikų socialinio mokymo principus. Bazinės pajamos būtų idealus sprendimas, jeigu tik pakaktų išteklių joms finansuoti. Garantuotos bazinės pajamos visiems žmonėms yra siektinas idealas, kurį iš dalies galima pasiekti.
Socialinės saugos sistema neturi apsiriboti vien išmokų mokėjimu. Ji turi daryti tiesioginį poveikį žmonių ekonominiam aktyvumui. Valdžios institucijų pareiga – formuoti ir įgyvendinti valstybinę socialinės saugos ir užimtumo politiką. Reikia skatinti kiekvieną pilietį gyventi savo protu, kad ateityje kuo mažiau būtų vadinamųjų socialiai remtinų žmonių, kuriais dėl vienokių ar kitokių aplinkybių kukliai tegali pasirūpinti valstybė.
Šeimos darnos, dorovinio vaikų ugdymo ir jaunimo problemas, kovą su socialinio blogio apraiškomis laikome socialinės politikos prioritetais. Siekiame tikro socialinio teisingumo Savivaldybės politikoje, realaus socialinės atskirties ir skurdo mažinimo. Remdamiesi visuomenės solidarumo ir bendrosios gerovės principais, drąsiai turime inicijuoti priemones, gerinančias jaunų šeimų ir silpnesniųjų visuomenės sluoksnių būklę bei užtikrinančias visiems visuomenės nariams tinkamas gyvenimo ir veiklos sąlygas.
Kauno plėtros socialinė dimensija nukreipta į teigiamų socialinių pasikeitimų parėmimą, socialinio aprūpinimo užtikrinimą, bendravimo tarp žmonių, valstybinių institucijų ir paslaugų teikėjų sustiprinimą, viešųjų vertybių integravimą į bendrąją miesto socialinę ir kultūrinę erdvę. Ypatingas dėmesys atkreipiamas į specifines neturinčias palankių sąlygų gyventojų grupes ir bendruomenes, į prieigos prie bazinių socialinių ir kultūrinių paslaugų plėtrą, demokratinių teisių stiprinimą. Viešo visuomeninio dalyvavimo pasėkoje suteikiami įgaliojimai žmonėms aiškiai suformuluoti savo poreikius ir interesus, o nuosavybės priemonių ir paslaugų vartotojai įtraukiami į strateginių sprendimų priėmimo procesą. Įvairių miesto gyventojų grupių nuomonė ir dalyvavimas visuomeninėje veikloje ypač svarbūs miesto plėtrai.
Miesto socialinės plėtros sėkmingumą charakterizuoja socialinis ir asmens saugumas, sveikatos apsaugos lygis, edukacija, išsaugotas istorinis paveldas ir kraštovaizdis.